We got the dancefloor crazy

Šiandien peržiūrėjau senas nuotraukas. Net neįsivaizduojat kokias žavias ir linksmas dienas man jos priminė, kai viskas dar buvo gerai, kai turėjau tvirtus ryšius su kai kuriais žmonėmis. Kaip smagu tada buvo gyventi, kai kiekvieną dieną lydėjo juokas ir geros emocijos. Tada mes pačios buvom žavios, kupinos energijos ir stiprių jausmų, nebijodavom vaikinus užkalbinti pirmos, o įsidrąsinusias būdavo sunku sustabdyti, tik mes sugebėdavom užsilipt ir šokt ant scenos per politinį vakarėlį, rizikuot tuomet nebuvo taip pavojinga, na bent jau taip neatrodė, mums viskas atrodė įmanoma ir lengva, nudegti baisu nebuvo. Dabar viskas atrodo kaip kažkas neįtikėtino, nebėra tų telefoninių pokalbių po kelias valandas ir kvailų, bet baisiai juokingų nutikimų kartu. Pastaruoju metu jaučiu tik ramybę ir nežinau ar dėka meditacijų ar kažko daugiau. Šiek tiek apleidau savo visuomeninį gyvenimą ir ilsiuosi, labai tikiuosi, kad neilgam


Charmant