IT KEEPS US ALIVE

Visą šią savaitę inirtingai ruošėmės šimtadieniui. Prisipažinsiu, kad repeticijos nuvargindavo taip, jog vakarais grįžus namo nieko nebesinorėdavo, tik ištiesti kojas ant patogios lovos ir ilgai ilgai tysoti. Savęs labai gera aktore nelaikau, netgi atvirkščiai, manau, kad neturiu tokių gerų aktorinių sugebėjimų, tačiau vis dėlto prie vakarinės dalies spektaklio prisidėjau ir aš, ir galiu pasakyti, kad visiškai nesigailiu, buvo nepakartojama, linksma, o svarbiausia smagu tai ką "išdarinėjom" ant scenos. Nuostabiai praleidom laiką ir po viso to. Tą vakarą apturėjau labai nuoširdų ir atvirą pokalbį su žmogum, kurį seniai praradau ir su kuriuo, deja, taip artimai jau nebebendrauju. Iš tikrųjų tai tą vakarą labai atvira su ja nebuvau, naudojaus proga, kad sužinočiau kas buvo ir vyksta dabar, to man tikrai reikėjo, nes pati nebesigaudau kas daros su manim, protas stengias ignoruot, bet išdavikiški veiksmai parodo kai ką kitą. Pati dar nesusivokiu, kaip greit viskas įvyko, bet tai privalo greit pasibaigt, antrą kartą į tą paty klimpt nenoriu, no way


Charmant