2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

RAIN DON'T HIDE THE TEARS I'VE CRIED

Puikiai prisimenu šią dieną. Kažkodėl ji man per daug ypatinga. Turbūt tik vienintelei man. Dar vis dabar jaučiu tą nerimą prieš pat išvykimą, keistą, bet ilgai lauktą akimirką. Kaip keista, bet viską prisimenu taip lyg tai būtų nutikę visai neseniai. Metai prabėgo nesustabdomu greičiu.
Lygiai prieš metus mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Dabar pagalvojus į ką tuomet įklimpau, pasidaro ne taip ir juokinga, niekad nebuvo juokinga. Galbūt kažkiek gaila, gaila tų šuniui ant uodegos praleistų dienų, visiškai beverčių. Šiek tiek sužlugdytų minčių ir savęs. Niekam niekad nebūčiau to palinkėjus, kai įklimpsti į tokią duobę ir tvarkytis turi pati viena.
Gyveni su baime kažko netekt, nors pati supranti, kad jau seniai visko netekai. Tad per daug nežaiskit su gyvenimu, vertinkit tai ką turit


Charmant






1 komentaras:

  1. I love these photos. So inspirational :)


    Xo,
    http://www.sacosha.com/

    AtsakytiPanaikinti