Vakar turėjau blogą nuojautą, ir šiandien ji pasitvirtino. Dar prieš užmiegant bandžiau vyt blogas mintis šalin, vis kartojau, kad viskas bus gerai, nėra ko nerimauti ir jaudintis. Dar ir šiandien bevažiuojant lydėjo tas jausmas ko man ten reik ir kokio velnio trenkiuos į kitą miesto galą. Tėvai mane nori matyt sėdinčią namie, o mane vis traukia kažkur kitur. Po truputi jaučiu kaip manyje pradeda kažkas maištauti. Anksčiau tikrai nebūčiau praleidus nė vienos pamokos, ar numetus kokią repliką mokytojai. Dabar suprantu, kad per ilgai delsiau ir galvojau, kad žmonės, kuriuos matau savo gyvenime liks jame amžinai. Deja, bet taip nenutiko. Ir dabar visai pasimetus kažko ieškau, stengiuos būt ten, kur kita aplinka, kur kiti žmones. Suprantu, kad su tokiom mintim toliau gyvent negalima, bet nežinau kaip viskas susitvarkys.
Charmant
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą